1970 m. gruodžio 1 d., antradienis

Kartą mačiau tavo jūrą


   Šį eilėraštį  parašiau 1964 m. pabaigoje, kai mokiausi paskutinėje vidurinės mokyklos klasėje.
 Mano draugas Alfonsas tais metais, baigęs vidurinę, įstojo į Klaipėdos jūreivystės mokyklą. Per atostogas aplankė mus visam savo uniformos gražume. Jam ir parašiau šias kiek naivokas, bet nuoširdžias eiles. Aš eilėraštį buvau praradęs, bet anų senų laikų draugė man jį ką tik atsiuntė. Ačiū Tania.

 Kartą mačiau tavo jūrą
 Ir žavėjaus žuvėdra balta.
 Ragavau aš jos vandenį sūrų,
 Ji banga glamonėjo šalta.

 Man tik kartą, o tau visą laiką
 Žuvėdra mojuoja sparnais,
Jūra sūnum tave laiko,
Tu žvelgi horizontan, šypsais.

 Mes svajojome tapt kapitonais,
Aplankyt tolimiausius kraštus
Ir štai pasitikti svajonės
Išėjai tu, drauguži brangus.

Su jūra tu jau nesiskirsi,
Mane - kiti vieškeliai ves,
Bet žinau, kad  draugų neapvilsi,
Kaip ir mes neapvilsim tavęs.

Jis atsirado todėl, kad lietuvių literatūros mokytoja uždavė visiems parašyti kokį nors eilėraštį. Jis pilnas tuometinių klišių, bet vis tiek eilėraštis. Šypsenėlė.